Akitos charakteris
Japonų akita arba kitaip akita inu veislės šunys yra labai protingi, drąsūs, užsispyrę, pasitaikius palankioms sąlygoms bando dominuoti. Todėl šeimininkas turi būti su charakteriu, kad galėtų griežtai, nuosekliai mokyti ir auginti akitos veislės šunį.
Ši veislė yra harmoninga visame kame. Akitukai yra santūrūs, dažniausiai ramūs ir orūs, visa tai rodo, kad veislė yra rytietiškos kultūros atstovė. Tačiau šie šunys pasižymi aistringu temperamentu, su savininku jie yra bendraujantys ir meilūs.
Akita yra lojali ir mylinti, niekada neapsimetinėja, jeigu myli tai aiškiai parodo, jei nemėgsta irgi. Jeigu šeimininkas grįžo į namus per vėlai, būtinai akita atskaitys moralą, ne lojimu, bet stūgavimu, primenančiu dainavimą.
Kai akita nori gerti ar valgyti ji tai aiškiai parodo stumdydama dubenėlį su nosimi. Jeigu į namus įeina neaiškus žmogus arba turintis negerų minčių, šuo labai aiškiai parodo, kad tas žmogus nepageidaujamas.
Akitas nuo mažens reikia socializuoti ir vesti į dresūrą. Jos greitai mokosi ir visam gyvenimui, pasidaro kontaktiškos, paklusnios ir atsidavusios. Išmokyta akita puikiai klauso nebūtinai vieno šeimininko, klauso net vaikų ar kelis kart matytų žmonių.
Akitos labai myli savo šeimą, vaikus, labai saugo teritoriją. Turi medžiotojo instinktą.
Akitukai yra draugiški ir švelnūs, pasirengę tarnauti visiems šeimos nariams, jei žmonės su jais elgiasi pagarbiai ir rodo meilę. Šie šunys yra labai paklusnūs ir netgi nuolankūs.
Akitukai demonstruoja nepasitikėjimą nepažįstamais žmonėmis, tačiau ji nerodo savo atsargumo. Tačiau Akita neparodo tolerancijos kitų šunų atžvilgiu, jei svetimas šuo įsibrauna į teritoriją, akita jo nepasitiks svetingai.